pradi
 

















 
 
 
 
 Gegus ARTUMA: tai k gi tiki ir skelbia katalikai: Vien Diev ar Tris? Nukryiuot ar Prisiklus?
 
 

Gegus „Artumos“ tema – iniasklaida ir jos misija, o numerio virelyje – Šveniausiosios Trejybs atvaizdas. K bendro turi Trejyb ir iniasklaida? Nepatiksite: Banyia, kalbdama apie iniasklaid, pirmiausia rodo Šv. Trejyb. „Krikionikojo tikjimo poiriu moni vienybs ir bendrysts – bet kurio komunikavimo pagrindinio tikslo – pirmaprad versm ir tartum pirmavaizdis yra aminosios bendrysts Dieve tarp Tvo, Snaus ir Šventosios Dvasios aukiausiasis slpinys“, – skelbiama iniasklaidai aptarti skirtoje instrukcijoje Communio et progressio.

Šiame kontekste ypatingos svarbos – dr. Irenos Vaivilaits tekstas, pristatantis Vatikano II Susirinkimo dekret dl visuomens komunikavimo priemoni Inter mirifica, kuriame Banyia pirmkart – per vis savo istorij – taip aikiai ireik savo pozicij socialins komunikacijos klausimu: „Teis efektyvi ir piln informacij yra ne teis inoti bet k, o teis bti iki galo informuotam dl bendrojo grio.“ „Ypatinga moralin pareiga teisingai panaudoti visuomens komunikavimo priemones tenka urnalistams, raytojams, aktoriams, scenaristams, reisieriams, program krjams, platintojams, prodiuseriams, pardavjams, kritikams“, – skelbiama dekrete; o kritika tenka amoralaus turinio palaikytojams, kuriantiems spd, jog „amoralumas gali bti menikai ar intelektualiai vertingas“.

Apie bendravimo su urnalistais ypatumus rao psicholog Zita Vasiliauskait; ji isamiai aptaria stambaus kapitalo palaikom iniasklaidos mechanizm, kuriame jaunas urnalistas tampa neva atitinkani esam auditorijos paklaus, „kart“, i konteksto itraukt teigini pagrindu kuriam ini „generatoriumi“. Todl ypa svarbu, kad krikionys menkaverts, vienos dienos aktualumo naujien vartojim bei tokios „informacijos“ krim irt brandiai ir atsakingai. „Krikionikoji iniasklaida i prigimties turi bti ugdomoji“, – sitikins Petras Kimbrys, katalikiko kultros urnalo „Naujasis idinys“ steigjas ir ilgametis redaktorius. „Mes – Kristaus mokiniai, taigi katalikas yra aminas mokinys“ – ir todl paties Kristaus rodytu pavyzdiu turime eiti ir skelbti Gerj Naujien, – Naujien, kuri yra ne tiek apie nukryiavim, kiek apie Prisiklim.

Krikionims pavesta neti „ini apie dievikai iauktint asmens vert, mogikojo paaukimo ventum, o ios inios altinis – tai Šveniausiosios Trejybs apreiktos tikrovs grois, iminties ir meils bendryst“, – apibendrina Kstutis K. Brilius MIC.

Antanas Gailius subtiliai rao apie antrj Dievo sakym ir neatsakingas, o kartais net ir smoningai klastingas intencijas Dievo vard vartoti pagal poreik, bet kur ir bet kada, taip Diev paveriant sau naudingu rankiu. „Tam, apie k galiu kalbti, a turiu valdi. Draudimas tarti Dievo vard saugo Dievo laisv. Dievui a valdios neturiu“, – prof. Hermann Kurzke cituoja Gailius. Atsisakyti minties, kad „tem apie Trejyb galima isemti taip, kad nebelikt jokios paslapties“, silo ir Vytaut Maciukait: atsakyti klausim, kaip konkreiai veikia ir atrodo Šveniausioji Trejyb, – tai pretenzingas noras, prilygstantis „mginimui auktu isemti vandenyn“. Visk suprasti ir turti savo valioje skirta tik Dievui, primena Danielius Dikeviius.

Antanas Saulaitis SJ pasakoja apie mogaus komunikacij su Dievu, kuriai sunku prisiruoti („Lengviau palikti visagal Diev ant ar u debes, ilgai atidlioti t popietin ar tamsios nakties pokalb“), ir negaili patarim, kaip susikaupti maldai.
Jolanta Ramonien informuoja apie vis naujus veikimo pavidalus gyjant siek teisinti „socialin lyt“. Ko imsims ir kaip atsilaikysime prie spaudim? Nauj iki pateikia skaitytoj tikjimo abejonms ir diskusijoms skirta skiltis.

Motinos dienos proga Dal Gudinskien pasakoja ypating vienos eimos – dviej vaik nalaii ir j trij Motin – istorij... Inesa Vaitknait liudija savo vaik gimimo istorij; ji, gimdiusi brandiame amiuje ir pasirinkusi mald bei krikionik vilt, iandien pati skaitytojams dovanoja vilt: visi jos kdikiai gim sveiki. Apie rengimsi eimai, patirtus skaisios draugysts ikius ir aplinkos spaudim pasakoja Kauno arkivyskupijos Šeimos centro savanoriai Sandra ir Ignas ilinskai, drauge tarnaujantys jaunuoliams skirtoje programoje „Paink save“.

Gegus mnuo ir ypa pirmas jo sekmadienis – Dievo Gimdytojos Mergels Marijos ir ms emik motin laikas, kai sveikiname, prisimename, meldiams u gyvybs davjas ir puoseltojas Mamas, gyvas ir mirusias.

Rta Lazauskait

 
 
   
 
     
1998-2002, 2003-2005, 2006-2020 Katalik interneto tarnyba, info@kit.lt
 
  pradi